Sare roma
Procentai




RETRO

Pernai gauta per dešimtadaliu daugiau pranešimų apie vaiko teisių pažeidimus – tarnyba

gautaPranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus skaičius pernai išaugo daugiau nei dešimtadaliu, skelbia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. 

Praėjusias metais iš viso gauti 45 758 pranešimai apie galimus vaiko teisių pažeidimus – tai yra 13 proc. daugiau pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus nei 2021 metais, skelbiama ketvirtadienį pristatytoje tarnybos 2022-ųjų veiklos ataskaitoje.

„Pokyčių turime siekti tiek institucinės sąrangos tobulinime, tiek kompetencijų ugdyme ir auginime darbuotojų, kurie rūpinasi šia ypatingai jautria ir svarbia valstybei problema“, – ketvirtadienį vykusioje spaudos konferencijoje sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

„Turime daug dalykų dėl kurių šiandien galime pasidžiaugti. Pasidžiaugti dėl to, kad žmonės yra atsakingi, pasitiki sistema, kad jie reaguoja, kad jie praneša, kad jie kreipiasi“, – pažymėjo ji.

18 proc. pranešimų buvo dėl galimo smurto prieš vaikus. Daugiau nei pusė pranešimų gauta iš policijos – 28 644, dar 2 927 – iš tarnybos atstovo.

Kiti informacijos šaltiniai buvo vienas iš vaiko atstovų, pagal įstatymą gyvenantis skyrium (1927), anoniminiai pranešimai (1616) bei ugdymo įstaigos (1455).

Tarnybos teigimu, 36 proc. pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus nepasitvirtino.

Pranešimai apie seksualinį smurtą – tik „ledkalnio viršūnė“

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė pristatydama ataskaitą pažymėjo, jog 49 proc. žmonių nėra tikri, ar fizinių bausmių taikymas vaikams yra smurtas, 9 proc. mano, kad tai yra auklėjimo priemonė ir 42 proc. supranta, kad tai yra smurtas. 

Pernai iš viso fiksuoti 3228 galimo smurto prieš vaikus atvejai, galimai nukentėjo 2866 vaikai. Šie rodikliai augo nuo 2020-ųjų, kuomet buvo atitinkamai fiksuoti 2877 smurto atvejai ir galimai nukentėjo 2486 vaikai. 2021-aisiais nustatyti 2935 galimi smurto atvejai ir 2594 galimai nukentėję vaikai.  

Anot ataskaitos, galimai fizinį smurtą dažniau patyrė berniukai (1347) nei mergaitės (869), tuo tarpu seksualinį smurtą labiau patyrė mergaitės 256 (44 berniukai).

„Vienas svarbus aspektas, kurį norėčiau išskirti, tai yra seksualinio smurto problema Lietuvoje. Matome iš įvairių ataskaitų, kurios yra pateikiamos, kad seksualinio smurto Lietuvoje skaičius sąlyginai atrodo nedidelis. Todėl manome, kad tai yra tik ledkalnio viršūnė, kiek pasiekia tiek visuomenę, tiek institucijas situacijos, kuomet vaikai galimai gali patirti seksualinį smurtą“, – kalbėjo M. Navickienė.

Pasak jos, 2023-aisiais bus dedamos pastangos siekiant didinti su vaikais dirbančių specialistų žinias bei gebėjimus atpažinti tokį smurtą, gerinant tarpinstitucinį bendradarbiavimą.

„Visgi fizinį smurtą daugiau patiria berniukai, jį patiria paauglystės laikotarpiu. Tuo tarpu seksualinį smurtą daugiau patiria mergaitės, bet kaip sako specialistai, kad berniukai patiria ir išgyvena didelę gėdą, todėl tie skaičiai taip pat gali būti kitokie“, – teigė I. Skuodienė.

Ataskaitoje taip pat pastebima, jog šalyje augo globos šeimoje skaičius, bet mažėjo vaikų globos institucijose.

2022-aisias gyvybės langelyje palikti aštuoni vaikai

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, nuo gyvybės langelių įsteigimo iki dabar juose buvo palikta 90 vaikų, iš jų 14 tėvai susigrąžino. Praėjusiai metais buvo palikti aštuoni vaikai.

„Karantino metu (...) ir šiais metais daugiausia buvo palikta vaikų ir tai ką signalizuoja, kad turime būti dėmesingi besilaukiančioms mamoms“, – pasakojo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė 

Taip pat teigiama, jog praėjusiais metais 53 lietuvių šeimos įvaikino 59 be tėvų globos likusius vaikus, septyni buvo įvaikinti užsienio piliečių.

BNS nuotrauka

Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode