Ką žinome ir ko dar nežinome apie insultą?

Ankstyvą rudens rytą, kai dar tamsu, matosi, kaip daugiabučio namo languose užsidega šviesa. Pilkame fone švyti šeši keturkampiai. Šeši žmonės jau atsikėlė. Geria kava. Skuba į darbą. Ir net nesuvokia, kad vienas iš jų turi rimtą šansą ateityje susirgti insultu.
Apie jį savo žiniomis dalinasi Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų neurologai
Insultas yra kasdienybė.
Nepaisant gydytojų pastangų, modernaus gydymo ir operatyvaus paramedikų darbo, insultas išlieka dažna liga. Negailestinga statistika byloja, kad šis susirgimas ištinka kas šeštą žmogų. Vidutiniškai pasaulyje kas nors suserga insultu kas dvi sekundes, o kas šešias sekundes kažkas nuo jo numiršta. Tai gali nutikti bet kuriam iš mūsų. Vienam iš mūsų artimųjų. Nepažįstamam žmogui gatvėje. Visais šiais atvejais yra kraštutinai svarbu atpažinti insulto veidą ir būti pasiruošusiam veikti, susidūrus su juo.
Šių metų insulto dienos šūkis skamba taip: „Insultas yra pagydoma liga!“. Pasiaiškinkime, kaip gi galėtume užkirsti insultui kelią?
Kai žmogus dar neserga insultu, jis turėtų atkreipti ypatingą dėmesį į šio susirgimo rizikos veiksnius ir jų korekciją. Svarbiausi insulto rizikos veiksniai yra širdies ritmo sutrikimai (prieširdžių virpėjimas), padidėjęs kraujo spaudimas, cukrinis diabetas, nutukimas, padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje, nesveika mityba, nejudrus gyvenimo būdas, rūkymas ir nesaikingas alkoholio vartojimas. Mes valgome mėsainius, metame rūkyti nuo Naujųjų metų ir uždūstame pakilę į trečią aukštą. Mes negalvojame, kad rytoj gali būti per vėlu. Taigi, mažiausia, ką kiekvienas žmogus turėtų padaryti, kad išvengtų insulto – tai atsisakyti nesveiko maisto, sportuoti arba tiesiog daugiau judėti, mesti rūkyti ir mažiau vartoti alkoholio. Žinoma, turintiems tokių susirgimų kaip prieširdžių virpėjimas, hipertenzija, cukrinis diabetas ir padidėjęs cholesterolis, reikia domėtis savo sveikatos rodikliais, glaudžiai bendradarbiauti su gydytojai
 s ir tinkamai vartoti vaistus. Nepamirškime, kad sėkmingai koreguojant pagrindinius rizikos veiksnius, galima išvengti net apie 80 procentų visų insultų.
Tačiau kai kuriems pacientams visgi įvyksta išeminis insultas. Ar tai neabejotinai yra nuosprendis? Ar įmanoma kažką pakeisti, kai insultas jau įvyko?
Insultas gali būti dviejų rūšių – išeminis ir hemoraginis. Išeminis insultas dažniausiai įvyksta, užsikimšus smegenis maitinančiai kraujagyslei ir nutrūkus smegenų ląstelių aprūpinimui krauju, hemoraginis – kraujui išsiliejus į smegenis. Pasaulyje dar nėra patikimų hemoraginio insulto gydymo būdų, tačiau išeminiam insultui įmanoma užkirsti kelią, laiku pritaikius specifinį gydymą. Svarbiausia – negaišti laiko ir nelaukti, kol simptomai praeis savaime arba grįš iš darbo artimieji; neiti pas kaimynus vertingų patarimų ar validolio tabletės. Reikia tiesiog iškviesti greitąją.
Deja, 30% susirgusiųjų kreipiasi medicininės pagalbos, praėjus daugiau kaip 24 valandoms nuo simptomų pradžios, kai pažeistų smegenų ląstelių išgelbėti nebeįmanoma. Žinoma, daugeliu atvejų taip įvyksta dėl to, kad žmogus nesupranta, jog atsiradę simptomai yra rimtos ligos požymis. Apklausų duomenimis, 70% pacientų neatpažįsta pirmųjų galvos smegenų kraujotakos sutrikimo požymių.
Kaip atpažinti insultą?
Dažniausi trys insulto požymiai yra:
1) vienos pusės veido paralyžius (perkreiptas veidas, nusviręs lūpos kampas),
2) nusilpusi ranka, kurios negali pakelti ar išlaikyti pakeltos (kartu gali būti nusilpusi ir koja, ir atsiradęs pažeistos pusės tirpimas),
3) sutrikusi kalba (ligonis kalba padrikais žodžiais ar tik skiemenimis, nesugeba suformuluoti minties, atsakyti į paprastus klausimus ar neaiškiai taria žodžius).
Pastebėjus bent vieną iš šių požymių, reikia nedelsiant kviesti greitąją pagalbą!
Retesniais atvejais insultas gali pasireikšti staigiu regos sutrikimu viena akimi, pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimu; nauju, staigiu ir stipriu galvos skausmu.
Laikas yra smegenys.
Kai užsikemša smegenis maitinanti kraujagyslė, sutrinka smegenų ląstelių aprūpinimas krauju, jos negauna deguonies ir maisto medžiagų. Kuo ilgiau tęsiasi toks neuronų „badas“, tuo daugiau jų numiršta. Specifinis insulto gydymas yra galimas tik pirmomis valandomis nuo susirgimo pradžios, kol smegenų ląstelės dar nėra negrįžtamai pažeistos. Tyrimais yra nustatyta, kad per kiekvieną ūminio išeminio insulto minutę, išliekant sutrikusiai kraujotakai, žūva 1,9 milijono nervinių ląstelių. Dėl to, įtariant insultą, reikėtų kuo skubiau kviesti greitąją pagalbą – grečiau suteikus specifinį gydymą ir kvalifikuotą priežiūrą yra didesnė palankios išeities ir geresnio atsistatymo tikimybė.
Kokiais būdais galima atstatyti smegenų kraujotaką?
Intraveninė trombolizė – krešulio tirpdymas, leidžiant specialų vaistą (trombolitiką) į veną. Šį gydymo būdą galima taikyti, praėjus ne daugiau kaip 4,5 val. nuo simptomų pradžios. Trombolizė padidina palankios išeities tikimybę iki 30 procentų.
Trombektomija – kraujo krešulio mechaninis ištraukimas iš kraujagyslės. Šį gydymo būdą daugumoje atvejų galima taikyti iki 6 val. nuo simptomų pradžios. Trombektomija padidina palankios išeities tikimybę iki 50 procentų.
Ir pabaigai - trumpos rekomendacijos:
1.)    Stenkitės koreguoti insulto rizikos veiksnius. Tai padeda išvengti 80 procentų insultų.
2.)    Atpažinkite dažniausius insulto požymius: perkreiptas veidas, nusilpusi ranka, sutrikusi kalba.
3.)    Įtarus insultą, nedelsiant kvieskite greitają pagalbą – laikas yra smegenys.
4.)    Nelikite abejingi šiai problemai – papasakokite apie insultą savo artimiesiems.
Linkime nesirgti insultu, o susidūrus su šiuo susirgimu nenuleisti rankų – insultas yra pagydoma liga, laiku pritaikius tinkamą gydymą.

Gitana Letukienė
Vyriausioji specialistė ryšiams su visuomene
VUL Santariškių klinikos